skyliotas

skyliótas, -a adj. (1) žr. skylėtas 1: Mane, gyvąją versmę, apleidž ir daro sav šę ir tę iškirstus šulinis, kurios skyliotos yra ir vandinio neduodančios BBJer2,13. skylióta n.: Skylióta apatė[je], skylióta viršuo[je] Grg.